Konsultacijos / BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTAI / Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo
Ar termostatinius ventilius, įrengtus (įrengiamus) ant butų radiatorių galima laikyti pastato bendrojo naudojimo objektais pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą?
Neredaguotas klausimas:
Sveiki. Ar termostatinius ventilius, įrengtus (įrengiamus) ant butų radiatorių galima laikyti pastato bendrojo naudojimo objektais pagal DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą?
Sveiki. Ar termostatinius ventilius, įrengtus (įrengiamus) ant butų radiatorių galima laikyti pastato bendrojo naudojimo objektais pagal DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą?
Klausimą uždavė: saulius, 2021-02-04
Paskutinė redakcija: 2021-04-19
Reitingas: (balsavo 0)
Paskutinė redakcija: 2021-04-19
Reitingas: (balsavo 0)
Klausime nėra detalizuota bendra situacija (ar ventiliai visuose butuose įrengti, kokiais vidiniais dokumentais remiantis jie buvo įrengti ir naudojami ir pan.), be to, ši tema apskritai kelia daug diskusijų ir kol kas į šį klausimą mes atsakyti negalime.
Žinome, kad pagal Bendrijų įstatymo nuostatas bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, taip pat ir šilumos punktas, ir radiatoriai, ir rankšluosčių džiovintuvai...
Taip pat žinome, kad, pavyzdžiui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra teikusi tokią išvadą: "Šildymo prietaisų keitimo techninį ir teisinį reglamentavimą nusako keletas teisės aktų, todėl tikslingas būtų aiškus ir sisteminis reglamentavimas viename teisės akte, pvz., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Taip pat būtinas teisinis aiškumas dėl šildymo prietaisų butuose (ne)priklausomybės bendrojo naudojimo objektams, nes tai iš esmės lemia sprendimų priėmimą ir finansavimą dėl prietaisų keitimo. Šildymo prietaisas bute visais atvejai neturi būti laikomas bendrojo naudojimo objektu, o gyventojai jį gali keisti savo iniciatyva, nepažeidžiant bendraturčių teisių ir interesų, nepabloginant šildymo paslaugos kokybės kitiems butams. Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį namo projektui ir teisės aktų reikalavimams užtikrina pastato valdytojas su sistemų prižiūrėtoju." Žr. čia.
Siūlome detaliau paaiškintą klausimą užduoti Aplinkos ministerijai. Gautu atsakymu prašytume pasidalinti, kad galėtume paskelbti, ir kad visiems būtų aiškiau.
Žinome, kad pagal Bendrijų įstatymo nuostatas bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, taip pat ir šilumos punktas, ir radiatoriai, ir rankšluosčių džiovintuvai...
Taip pat žinome, kad, pavyzdžiui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra teikusi tokią išvadą: "Šildymo prietaisų keitimo techninį ir teisinį reglamentavimą nusako keletas teisės aktų, todėl tikslingas būtų aiškus ir sisteminis reglamentavimas viename teisės akte, pvz., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Taip pat būtinas teisinis aiškumas dėl šildymo prietaisų butuose (ne)priklausomybės bendrojo naudojimo objektams, nes tai iš esmės lemia sprendimų priėmimą ir finansavimą dėl prietaisų keitimo. Šildymo prietaisas bute visais atvejai neturi būti laikomas bendrojo naudojimo objektu, o gyventojai jį gali keisti savo iniciatyva, nepažeidžiant bendraturčių teisių ir interesų, nepabloginant šildymo paslaugos kokybės kitiems butams. Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį namo projektui ir teisės aktų reikalavimams užtikrina pastato valdytojas su sistemų prižiūrėtoju." Žr. čia.
Siūlome detaliau paaiškintą klausimą užduoti Aplinkos ministerijai. Gautu atsakymu prašytume pasidalinti, kad galėtume paskelbti, ir kad visiems būtų aiškiau.
saulius
Gintarė
Komentuoti